bedürfnisvolle Lernmotivierung

reikminė mokymosi motyvacija statusas T sritis švietimas apibrėžtis Iš asmens poreikių kylanti mokymosi motyvacija. Poreikiai esti fiziologiniai, socialiniai ir asmeniniai. Visi jie būtini individo egzistavimui ir aktyvumui, kartu ir mokymosi aktyvumui. Deguonies, šilumos, miego, maitinimosi poreikių deramas patenkinimas yra pirmoji sėkmingo mokymosi sąlyga. Blogai vėdinamos mokymosi patalpos, šaltis, miego stoka, nekaloringas maistas silpnina motyvaciją, proto aktyvumą, būtiną mokinio veiklai. Žmogus negali vystytis ir veikti nepatenkinęs socialinių poreikių: priklausomumo, švelnumo, meilės, globos. Asmeninių savisaugos, savinimosi, laisvės, saviraiškos poreikių tenkinimas yra ne mažiau svarbus mokymosi motyvacijai. Jeigu vaikas mokykloje jaučiasi nesaugus, nuolat veikiamas tikrų ar tariamai priešiškų jėgų, jis bando visais būdais jos išvengti, bėga iš pamokų. Mokymąsi veiksmingai motyvuoja ne tik tiesioginis žinių poreikis ir iš jo kylantis siekimas patirti tai, kas nauja, atskleisti, kas nežinoma, išgyventi nuostabą, įdomumą, ne tik pasitenkinimas dirbant laboratorijoje, dirbtuvėje, sportuojant salėje ar mokyklos aikštėje, bet ir poreikiai, tapę tarpiniais motyvais – noru turėti materialinės naudos, pasirodyti prieš artimuosius, išvengti nemalonumų (bausmės, kompromitacijos) ir t. t. Savitą vietą užima grožio poreikis. Vyresniajame mokykliniame amžiuje mokantis literatūros, istorijos ir kitų humanitarinių dalykų, vadovaujamasi etiniu, estetiniu idealu. Grožio idealo įsikūnijimo ieškoma mene, gyvenime ir juo sekama. Poreikiai esti cikliški. Kai jie patenkinami, išnyksta, nebemotyvuoja, po to vėl kyla. Esama ir pastovių poreikių, kurie reiškiasi mokymosi ir pažintiniais interesais, polinkiais, įpročiais, idealais. Nesimokymo motyvacija gerai ištyrinėta. Nustatytos fiziologinės (medicininės), socialinės, pedagoginės, psichologinės priežastys. Pabrėžiama, kad nėra nesimokymo poreikio. Nors nenoras mokytis gali susilpnėti ir išnykti, bet tai nereiškia, kad atsiranda poreikis nesimokyti. Nenoras mokytis yra ne poreikio išraiška, bet susidariusios nuostatos mokymosi atžvilgiu rezultatas. Tokia nuostata susiformuoja, kai: 1) nepatenkinami tiesioginiai ir netiesioginiai mokymosi poreikiai; 2) mokymas vyksta monotoniškai; 3) nėra pastiprinimo. Tenkinant pažinimo, veiklos, bendravimo (socialinius) ir kitus poreikius, interesus, polinkius, formuojasi nuostata, kad jie visada bus patenkinti. Tačiau dažnai tenka nusivilti, nes mokiniams nepatinka pamokos, namų užduotys, mokytojo bendravimas su mokiniais, draugų nepritarimas, pajuoka ir t. t. Mokiniai jaučiasi negauną to, ko tikisi. Aplinkos kultūrinis gyvenimas, žinių srautas iš žiniasklaidos šaltinių kelia didesnius mokinių reikalavimus mokyklai. Kad būtų patenkinti mokinių poreikiai, mokykla turi pateisinti jų lūkesčius. Nemažą reikšmę mokymosi motyvacijoje turi veiklos ir saviraiškos poreikis. Žemesniųjų klasių mokiniai veržliai keldami ranką, prašydami teisės atsakyti į mokytojo klausimą, nori aktualizuoti savo žinojimą. Todėl per pamoką reikia stengtis pakalbinti kiek galima daugiau mokinių. Kai saviraiškos poreikis slopinamas, silpnėja mokymosi aktyvumas. Pedagogai seniai pastebėjo, koks svarbus yra saviveikumas mokinių vystymuisi, mokymosi aktyvumui. Natūralus saviveikumas, kylantis iš saviraiškos poreikio, dažnai varžomas, nereikalingai reguliuojant veiklą betikslėmis taisyklėmis ir neapgalvotais reikalavimais. Pvz., pertraukų reglamentavimas neigiamai atsiliepia mokymosi motyvacijai per pamoką. Aktyvumą labai slopina veiklos monotoniškumas. Poreikių nepatenkinimas mokantis tam tikrą laiką kompensuojami įvairiu pastiprinimu (atlyginimu): daliniu poreikių patenkinimu, paskatinimu žodžiu, materialinėmis vertybėmis, pažymiu, adekvačiu aspiracijoms, savęs vertinimu. Yra daugiau pastiprinimo rūšių, bet kol kas dar nepakankamai išaiškinta, kurios iš jų reikšmingiausios išmokimui. Kai nėra pastiprinimo, mokiniui darosi neprasminga mokytis, nes jis nežino veiklos rezultatų. Rezultatų žinojimas leidžia reguliuoti veiklą ir priartėti prie tikslo (objekto), kuris patenkina poreikius, potraukius, interesus ir kt. Pastiprinimas padeda suvokti veiksmų krypties prasmingumą. atitikmenys: angl. based on needness motivation of learning vok. bedürfnisvolle Lernmotivierung rus. потребностная мотивация учения